Kas tai

Infraraudonoji spinduliuotė (IR spinduliuotė) – tai elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangos ilgis didesnis už matomos šviesos, tačiau mažesnis už mikrobangų spinduliuotę. Dėl vykstančių metabolinių procesų mūsų kūno audiniai išskiria šilumą, kurią didžiąja dalimi pašalina infraraudonosios spinduliuotės forma. Todėl, pavyzdžiui, su infraraudonąja kamera galima matyti žmogaus kūną naktį. Dar abstraktesne prasme, kiekvienas daiktas, turintis aukštesnę, nei absoliutus nulis temperatūrą, yra infraraudonosios spinduliuotės šaltinis. Dėl infraraudonųjų spindulių ypatumų mes gebame priimti saulės šilumą net šaltomis žiemos dienomis.
Kiekvienais metais mes patiriame įdomų paradoksą: žiemą, būdami patalpoje, kurioje oro temperatūra sudaro maždaug 18 °C, mes turime apsirengti megztinį, kad mums nebūtų šalta. Tačiau vasarą, būdami tos pačios temperatūros patalpoje, mes galim būti vien su marškinėliais ir nejausime šalčio. Kaip tai įmanoma? Infraraudonosios energijos dėka! Ji sušildo daiktus aplink mus, o daiktai, savo ruožtu, šią šilumą perduoda mūsų kūnui.

Infraraudonoji spinduliuotė skleidžia šilumą. Kiekvieną dieną mes su ja susiduriame, jausdami saulės, ugnies, radiatoriaus arba įkaitusio šaligatvio šilumą. Mūsų šilumai jautrios nervų galūnėlės odoje gali atpažinti skirtumą tarp kūno temperatūros ir išorinės odos temperatūros.

Infraraudonoji spinduliuotė sugeriama objektų, esančių kambaryje, kurie vėliau išspinduliuoja šilumą atgal į aplinką. Šios nematomos šviesos bangos yra sugeriamos odos ir persismelkia į žmogaus kūną. Kūnas, kuris dėl metabolinių procesų yra šilumos šaltinis, atsivėsina išspinduliuodamas infraraudonuosius spindulius. Jeigu susidarys gaunamos ir skleidžiamos infraraudonosios spinduliuotės balansas, bus patiriamas šilumos komforto pojūtis. Šios infraraudonųjų spindulių savybės akivaizdžiai suvaidino savo vaidmenį, NASA kuriant medžiagas spinduliuotės šilumos gavimui skrydžio į kosmosą metu. Panašaus tipo medžiagos naudojamos gimdymo namuose neišnešiotų kūdikių šildymui.